pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia Pasaulins taikos dienos (2007 m. sausio 1 d.) proga
 
 

Popieiaus Benedikto XVI inia Pasaulins taikos dienos proga
(2007 m. sausio 1 d.)

MOGUS – TAIKOS ŠIRDIS

1. Naujj met pradioje noriau palinkti valdantiesiems ir taut atsakingiesiems, taip pat visiems geros valios monms taikos. Pirmiausia kreipiuosi tuos, kurie skendi skausme ir kanioje, gyvena smurto bei ginkluot konflikt grsms elyje arba, sutrypti ir netek orumo, laukia savo mogikojo ir visuomeninio ilaisvinimo. Kreipiuosi vaikus, kuri nekaltumas teikia monijai gerumo bei vilties ir kuri skausmas akina mus visus tiesti keli teisingumui bei taikai. Btent turdamas omenyje vaikus, ypa tuos, kuri ateiiai grsm kelia skrupul neturini suaugusij inaudojimas bei nedorumas, Pasaulins taikos dienos proga vis dmes norjau sutelkti tem: „mogus – taikos irdis“. Esu sitikins, kad taik skatina pagarba asmeniui ir kad statydinant taik kuriamos autentiko „visapusiko humanizmo“ slygos. Taip ateinanioms kartoms rengiama giedra ateitis.

mogus ir taika: dovana ir uduotis

2. Šventajame Rate sakoma: „Dievas sukr mog pagal savo paveiksl, pagal savo paveiksl sukr j; kaip vyr ir moter sukr juos“ (Pr 1, 27). Kadangi mogus sukurtas pagal Dievo paveiksl, jam bdingas asmens kilnumas; jis nra koks nors daiktas, bet geba save painti, save valdyti, laisvai save dovanoti ir eiti bendryst su kitais asmenimis. Kartu jis yra malone paauktas sandorai su savo Krju, kad atsiliept jam tikjimu ir meile, niekam kitam to u j negalint padaryti (1). velgiant i tokios stabios perspektyvos, suprantama tampa mogui patikta uduotis brsti gebjimu mylti ir prisidti prie pasaulio paangos, atnaujinant j teisingumo ir taikos dvasia. spdingai apibendrindamas, v. Augustinas moko: „Dievas, sukrs mus be ms, nenorjo atpirkti ms be ms“ (2). Todl vis moni pareiga puoselti dvigubo – dovanos ir uduoties – aspekto suvokim.

3. Taika irgi yra dovana ir kartu uduotis. Jei tiesa, kad taika tarp individ ir taut – gebjimas gyventi vieniems alia kit palaikant teisingumu bei solidarumu paremtus santykius – yra niekada galioti nenustojanti pareiga, tai lygiai taip pat ir dar labiau tiesa yra tai, kad taika yra Dievo dovana. Juk taika – tai dievikojo veikimo bruoas, pasireikiantis tiek tvarkingos ir darnios visatos sukrimu, tiek monijos, kuri reikia susigrinti i nuodms netvarkos, atpirkimu. Tad sukrimas ir atpirkimas leidia suprasti ms egzistencijos emje prasm. Mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II, 1995 m. spalio 5 d. kreipdamasis Jungtini Taut Organizacijos generalin asamblj, yra pasaks: „Gyvename ne iracionaliame, beprasmiame pasaulyje <...> egzistuoja moralin logika, apvieianti mogaus egzistencij ir daranti dialog tarp moni ir taut galim“ (3). Transcendentin „gramatika“, t. y. individualaus elgesio ir moni abipusi santyki, paremt teisingumu bei solidarumu, taisykli visuma, yra rayta iminting Dievo plan atspindinioje sinje. Neseniai pats patvirtinau: „Mes tikime, kad pradioje yra aminasis odis, protas, o ne neprotingumas“ (4). Tad taika yra ir uduotis, kiekvien pareigojanti asmeniniam, dievikj plan atitinkaniam atsakui. Kriterijus, kuriuo is atsakas turt vadovautis, tegali bti pagarba mogaus irdyje jo Krjo raytai „gramatikai“.

velgiant i tokios perspektyvos, prigimtins teiss normos nelaikytinos tarsi prievartaujant mogaus laisv i iors primestais potvarkiais. Prieingai, jos priimtinos kaip paaukimas itikimai gyvendinti mogaus prigimtyje rayt visuotin Dievo plan. Vadovaudamosi tokiomis normomis, tautos – kiekviena atitinkamoje savo kultroje – galt priartti prie didiausiojo slpinio – Dievo slpinio. Todl ir iandien prigimtins teiss pripainimas bei pagarba jai tebra dialogo tarp vairi religij tikinij ir tarp tikinij ir netikinij pagrindas. Tai – didysis susitikimo takas ir dl to pamatin autentikos taikos prielaida.

Teis gyvyb ir religijos laisv

4. I pareigos gerbti kiekvieno mogaus, kurio prigimtyje atsispindi Krjo paveikslas, kilnum nuosekliai iplaukia, kad mogaus asmeniu nevalia disponuoti kaip nori. Besimgaujantieji didesne politine, technologine ir ekonomine galia neturt jos naudoti kit, maiau pasiekusij, teisms paeisti. Juk taika remiasi atsivelgimu vis teises. Tai suvokdama, Banyia tampa kiekvieno mogaus pagrindini teisi gynja. Ji ypa reikalauja gerbti gyvyb ir religijos laisv. Pagarba teisei gyvyb visais gyvenimo tarpsniais yra nepajudinamas esmins svarbos takas: gyvyb yra dovana, kuria individas negali visikai nevaromai disponuoti. Panaiai teiss religijos laisv teigimas susieja mog su transcendentiniu Pradu, apsauganiu j nuo mogikos savivals. Teis gyvyb ir laisv savo tikjimo Diev reikim nepavaldi mogaus valdiai. Taika reikalauja nubrti aiki skiriamj linij tarp to, kuo galima disponuoti ir kuo negalima: tai leist ivengti nepriimtino kiimosi vertybi, bding mogui kaip tokiam, paveld.

5. Kalbant apie teis gyvyb, privalu smerkti ms visuomenje gyvybei sukeliamas kanias: greta ginkluot konflikt, terorizmo ir vairi smurto form auk tyliai mirtama dl bado, abort, eksperiment su embrionais, eutanazijos. Argi visa tai nra ksinimasis taik? Abortai ir eksperimentai su embrionais tiesiogiai prieingi pamatinei svetingumo kitam laikysenai, btinai statydinant tvarius taikos santykius. Kitas nerim keliantis taikos stygiaus pasaulyje simptomas – turint prie akis laisv savo tikjimo reikim – yra sunkumai, danai ikylantys krikionims bei kit religij sekjams norint vieai ir laisvai ipainti savo religinius sitikinimus. Kalbdamas konkreiai apie krikionis, su skausmu turiu konstatuoti, kad jiems ne tik kliudoma, kai kuriose valstybse jie tiesiog persekiojami ir net pastaruoju laiku bta tragik iauraus smurto atvej. Yra reim, visiems primetinjani vien religij, yra ir toki, kurie, bdami religikai neutrals, kursto ne smurtinius persekiojimus, bet sisteming kultrin religini sitikinim pajuok. Bet kuriuo atveju mogaus pagrindin teis negerbiama, o tai taikiam sugyvenimui turi rimt padarini ir neivengiamai skatina taikai kenksming mstysen ir kultr.

Prigimtin vis moni lygyb

6. Nemaos dalies taikai grsm keliani tamp itakos neabejotinai gldi daugybje tragikai pasaulyje tebesani neteising nelygybi. Ypa grsmingos tarp j yra, viena vertus, skirtingos galimybs prieiti prie toki esmini grybi kaip maistas, vanduo, gyvenamasis bstas bei sveikata ir, kita vertus, nesiliaujanti nelygyb tarp vyro ir moters realizuojant pamatines mogaus teises. Pirmutins svarbos elementas statydinant taik yra esmins moni lygybs, kylanios i j bendro transcendentinio kilnumo, pripainimas. Lygyb iuo lygmeniu yra prigimtinei „gramatikai“ priklausantis vis gris, iplaukiantis i Dievo kuriamojo plano, gris, kurio negalima niekinti ar menkai vertinti nesukeliant rimt, taikai grasinani padarini. Daugel taut, pirmiausia Afrikos emyno, kamuojantis didiausias vargas yra smurtini reikalavim versm ir todl baisi aizda taikai.

7. Nestabilumo visuomenin tvark taip pat nea nepakankamas dmesys moters padiai. Turiu galvoje moter, laikom objektais, inaudojim ir daugialypes pagarbos j kilnumui stygiaus formas; turiu galvoje – kitame kontekste – kai kuriose kultrose tebegyvuojanius antropologinius poirius, paskirianius moteriai viet, menkai teapsaugot nuo vyro savivals, ir todl lemianius, kad jos asmens kilnumas paeidinjamas, o jos pagrindini teisi gyvendinimas suvaromas. Nevalia pasiduoti iliuzijai, jog taika bus laiduota, jei nebus veiktos ir ios diskriminacijos formos, paeidianios kiekviename moguje Krjo rayt asmenin kilnum (5).

„Taikos ekologija“

8. Jonas Paulius II enciklikoje Centesimus annus rao: „mogui Dievo duota ne tik em, kad jis, neileisdamas i aki jos pirminio tikslo, ja naudotsi, mogui Dievo dovanotas jis yra ir pats ir todl privalo gerbti jam suteikt prigimtin bei moralin struktr“ (6). Atsiliepdamas Krjo jam patikt uduot, mogus kartu su jam panaiais gali kvpti gyvyb taikos pasauliui. Šalia gamtos ekologijos egzistuoja vadinamoji „mogikoji“ ekologija, savo ruotu reikalaujanti „socialins“. O tai reikia, kad monija, jei jai rpi taika, vis aikiau prie akis turt turti ssajas tarp gamtos ekologijos, taigi pagarbos gamtai, ir mogikosios ekologijos. Patyrimas rodo, jog bet kuri nepagarbi laikysena aplinkos atvilgiu daro al moni sugyvenimui, ir prieingai. Vis aikesni darosi nesutraukomi taikos su krinija ir taikos tarp moni saitai. Ir viena, ir kita suponuoja taik su Dievu. Kaip „Sauls giesm“ inoma poetin ventojo Prancikaus malda yra nuostabus, visada aktualus ios daugialyps taikos ekologijos pavyzdys.

9. Kokie artimi vien ir kit ekologij jungiantys saitai, padeda suvokti kasdien vis didesns aprpinimo energija problemos. Pastaraisiais keleriais metais pramonin gamyb su polkiu sitrauk naujos tautos ir todl iaugo energijos poreikis. Tai veria kaip niekada anksiau lenktyniauti stengiantis prieiti prie esam itekli. Kartu kai kuriose ems dalyse tebegyvenama didelio atsilikimo slygomis, taigi kelias pltrai – taip pat dl padidjusi energijos kain – praktikai ukirstas. Kas it taut laukia? Koki pltr ar nepltr joms primes energijos stygius? Koki nelygybi ir prieikum rasis varantis dl energijos altini? Ir kaip reaguos tie, kurie i t lenktyni bus istumti? Tai klausimai, leidiantys suvokti, kaip artimai pagarba gamtai susijusi su btinybe tarp moni ir taut pltoti santykius, gerbianius j kilnum bei gebanius patenkinti j autentikus poreikius. Aplinkos griovimas, netinkamas bei savanaudikas elgesys jos atvilgiu ir prievartinis ems itekli igavimas gimdo paeidimus, konfliktus ir karus btent todl, kad visa tai yra mogui prieingo pltros supratimo vaisius. Pltra, apsiribojanti vien techniniu-kiniu aspektu ir i aki ileidianti etin-religin matmen, nebt visapusikas mogaus vystymasis ir galiausiai dl savo vienpusikumo skatint griaunamuosius mogaus gebjimus.

Ikreipti poiriai mog

10. Todl neatidliotina, net dabartini sunkum bei tarptautini tamp slygomis, sipareigoti paaukti gyvenim „taikos mediui“ augti padsiani mogikj ekologij. Imantis tokio sumanymo, btina vadovautis ideologini ir kultrini prietar arba politini ir ekonomini interes, kurstani neapykant ir smurt, nesugadintu poiriu mog. Suprantama, kad poiris mog vairiose kultrose skirtingas. Taiau atmestini antropologiniai vaizdiniai, kuriuose paiuose gldi prieprieos ir smurto daigai. Lygiai taip pat nepriimtini Dievo vaizdiniai, skatinantys nepakantum ir smurt kit moni atvilgiu. Labai aikiai btina pakartoti: karas Dievo vardu niekada nepriimtinas! Jei koks nors Dievo vaizdinys yra nusikalstam veiksm versm, itai rodo, kad tas vaizdinys jau pavirts ideologija.

11. Taiau taika iandien veria abejoti ne tik konfliktas tarp vairi ikreipt poiri mog, tai yra tarp ideologij, bet ir abejingumas tam, kas sudaro tikrj mogaus prigimt. Juk daug aminink neigia savitos mogikos prigimties egzistencij ir atkelia vartus ekstravagantikiausiems aikinimams to, kas sudaro mogaus esm. ia irgi btinas aikumas: „silpnas“ poiris mog, paliekantis erdvs bet kokiam, net ekscentrikiausiam, vaizdiniui, tik regimai skatina taik. I tikrj jis tik kliudo autentikam dialogui ir atveria keli autoritariniam primetinjimui, galiausiai palikdamas mog beginkl ir prieinam priespaudai ir smurtui.

mogaus teiss ir tarptautins organizacijos

12. Tikra ir tvari taika suponuoja pagarb mogaus teisms. Taiau jei tos teiss remiasi netvirtu poiriu mog, tai kaip jos gali paios nesusilpnti? Prireikus ias teises pateisinti bei apginti, aiktn ikyla reliatyvistinio poirio mog nepakankamumas. Aporija iuo atveju akivaizdi: teiss pateikiamos kaip absoliuios, taiau j pamatas, ant kurio jos statydinamos, tik santykinis. Argi tada reikia stebtis, kad „nepatogaus“ vienos ar kitos teiss reikalavimo akivaizdoje kas nors stoja j ginyti ar nusprendia panaikinti? Šios teiss, nesibaiminant, kad bus atauktos, gali bti tvirtintos tik tada, kai jos aknijasi Dievo mogui duotos prigimties objektyviose pretenzijose. Apskritai akivaizdu, kad mogaus teiss jam taip pat reikia ir pareigas. Mahatma Gandis savo nuomon apie tai isak vaizdiais odiais: „Teisi Gangas leidiasi nuo pareig Himalaj“. Tiktai aikiai suvokus i pamatin prielaid, manoma tinkamai ginti iandien nuolatiniams pasiksinimams istatytas mogaus teises. Be tokio aikumo svoka „mogaus teiss“ vartojama, su ja siejant labai skirtingus j subjekto sivaizdavimus: vieniems tai mogaus asmuo, apdovanotas nuolatiniu kilnumu ir nuolatos, visur ir kiekvienam galiojaniomis teismis, kitiems – mogus su kintamu kilnumu ir vis i naujo – turinio, laiko trukms ir galiojimo srities atvilgiais – isiderti galimomis teismis.

13. mogaus teisi apsaug nuolatos apeliuoja tarptautins organizacijos ir pirmiausia Jungtini Taut Organizacija. Ji savo 1948 m. Visuotine deklaracija kaip pagrindins uduoties msi i teisi skatinimo. Ši Deklaracija laikoma savotiku visos monijos prisiimtu moraliniu sipareigojimu. ia gldi gili tiesa, ypa tada, kai Deklaracijoje nusakyt teisi pamatu laikomas ne tik tiesiog asambljos nutarimas, bet mogaus prigimtis ir jo, kaip Dievo sukurto asmens, kilnumas. Todl svarbu, kad tarptautins organizacijos neileist i aki prigimtinio mogaus teisi pamato. Tai apsaugos jas nuo, deja, visada paslpto pavojaus nuslysti vien pozityvistin i teisi interpretacij. Jei taip nutikt, paaikt, jog tarptautins organizacijos neturi reikiamo prestio asmens ir taut pagrindini teisi gynj vaidmeniui – uduoties, dl kurio jos apskritai egzistuoja bei veikia, – ipltoti.

Humanitarin taut teis ir teis valstybi viduje

14. Remiantis suvokimu, jog egzistuoja neatimamos mogaus teiss, susijusios su bendra moni prigimtimi, buvo ipltota humanitarin taut teis, kurios laikytis valstybs privalo ir karo atveju. To, deja, kaip rodo ne per seniausiai kilusios konfliktins situacijos, nekalbant apie praeit, tinkamai nepaisyta. Tas, pavyzdiui, nutiko per konflikt, kurio arena prie kelis mnesius buvo Piet Libanas, kai daniausiai buvo neatsivelgiama pareig apsaugoti nekaltas aukas bei joms padti ir netraukti civili gyventoj. Skausmingas Libano likimas ir nauja konflikt kokyb, ypa nuo tada, kai teroristin grsm ijudino neinomas smurto formas, reikalauja i tarptautins bendrijos patvirtinti humanitarin taut teis ir taikyti j visoms iandienms ginkluotj konflikt, skaitant galiojanios taut teiss nenumatytus, situacijoms. Be to, terorizmo blogis veria giliau apmstyti etines ribas, susijusias su iandieni priemoni naudojimu nacionaliniam saugumui garantuoti. Mat karai vis daniau nepaskelbiami, ypa tada, kai jie pradedami teroristini grupi, pasiryusi pasiekti savo tikslus bet kokiomis priemonmis. Paskutini keleri met sukreiani scenarij akivaizdoje valstybs negali nesuvokti btinybs nusistatyti aikesnes taisykles, galinias padti veiksmingai prieintis dabar igyvenamam dramatikam dreifavimui. Karas visada yra neskm tarptautinei bendrijai ir didelis nuostolis monijai. Jei, nepaisant visko, jis vis dlto kyla, btina ilaikyti bent esminius monikumo principus ir pagrindines bet kurio pilietinio sugyvenimo vertybes, nustatant elgesio normas, kuriomis, kiek manoma, bt apribojama ala ir siekiama palengvinti civili gyventoj ir vis konflikto auk kanias (7).

15. Kitas nerim keliantis elementas yra neseniai keli valstybi pareiktas noras apsirpinti branduoliniais ginklais. Dl to pasklidusi nesaugumo ir galimos atomins katastrofos baims paenklinta atmosfera dar paatrjo. Tai grina mones gniudanias vadinamojo „altojo karo“ epochos baimes. Jai pasibaigus, puoseltos viltys, jog atominis pavojus galutinai paalintas, ir monija galinti ilgam su palengvjimu atsikvpti. Koks aktualus iuo atvilgiu atrodo Vatikano II Susirinkimo spjimas: „Kiekvienas karo veiksmas, neantis beatodairik naikinim itisiems miestams arba plaioms sritims drauge su j gyventojais, yra nusikaltimas Dievui bei paiam mogui ir turi bti grietai ir nedvejojant pasmerktas“ (8). Deja, monijos horizonte vl kaupiasi grsmingi eliai. Kelias taikios ateities visiems laidavim veda ne tik per tarptautines branduolini ginkl neplatinimo sutartis, bet ir per pastangas rytingai juos mainti bei galiausiai j galutinai atsisakyti. Tenelieka nieko neibandyta derybomis siekiant i tiksl! Ant kortos pastatytas visos monijos likimas!

Banyia – mogaus asmens transcendentikumo saugotoja

16. Galiausiai noriau kreiptis Dievo taut primygtinai ragindamas kiekvien krikion jausti pareig bti nenuilstaniu taikos statydintoju ir drsiu mogaus kilnumo bei jo neatimam teisi gynju. Dkodamas Viepaiui u tai, kad jis paauk j priklausyti Banyiai, esaniai pasaulyje „mogaus asmens transcendentikumo enklu ir saugotoja“ (9), krikionis turi nepaliaujamai melsti jo pamatinio taikos grio, tokio reikmingo kiekvieno gyvenime. Be to, jis didiuosis gals kilniadvasikai atsidavs tarnauti taikos reikalui, artindamasis ne tik prie skurdo ir vargo kamuojam, bet ir prie io brangaus grio stokojani broli. Jzus mums apreik, kad „Dievas yra meil“ (plg. Jn 4, 8) ir kad meil yra didiausias kiekvieno mogaus paaukimas. Kristuje galime atrasti ikiliausius motyvus tapti tvirtais mogaus kilnumo gynjais ir drsiais taikos statydintojais.

17. Tad kiekvienas tikintysis tegu nenuilstamai skatina tikrj, pasak enciklik Populorum progressio ir Sollicitudo rei socialis, kuri atitinkamai 40-sias ir 20-sias metines iais metais vsime, mokymo, visapusik humanizm. 2007 met, kuriuos, nepaisydami pavoj ir problem, velgiame vilties kupinomis irdimis, pradioje savo primygtin mald u vis monij patikiu taikos Karalienei ir Jzaus Kristaus, „ms sutaikinimo“ (plg. Ef 2, 14), Motinai. Marija teparodo mums savo snuje taikos keli ir teapvieia ms akis, kad moktume atpainti jo veid kiekvieno mogaus, kuris yra taikos irdis, veide!

Vatikanas, 2006 m. gruodio 8 d.

BENEDICTUS PP. XVI

(1) Katalik Banyios katekizmas, 357.
(2) Sermo 169, 11, 13: PL 38, 923.
(3) 3.
(4) Homilija per v. Miias Regensburgo Islinger Feld parke (2006 m. rugsjo 12 d.).
(5) Plg. Tikjimo mokymo kongregacija. Laikas Katalik Banyios vyskupams apie vyr ir moter bendradarbiavim Banyioje ir pasaulyje (2004 m. gegus 31 d.), 15–16.
(6) 38.
(7) Šiuo klausimu Katalik Banyios katekizme pateikti labai grieti ir tiksls kriterijai: plg. 2307–2317.
(8) Pastoracin konstitucija Gaudium et spes, 80.
(9) Ten pat, 76.

____________________________________

„Banyios inios“, 2006 gruodio 22, Nr. 24.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi